blondyy rašė:
Pamastymui: isivaizduokite save tokioje situacijoje. Atvaziuojate pas draugus i svecius vakare, draugai gyvena panasiame kvartale. Taip jau gavosi, kad atvaziavote automobiliu, nebeapsisuksi juk... o vietos pastatyti automobili - nulis. Sukate ratais puse valandos, pradedate nervintis... o vietos kaip nera, taip nera. Galiausiai lieka tik viena iseitis, pastatyti ant saligatvio...galvojate "ai neilgai gi busim, nieko nenutiks". Va o jus kaip tik tuo metu stebi "paparace" ir tik pykst ir padaro foto ir i policija... Kaip jaustis zmogui tokioje situacijoje??? Pazeidimas yra pazeidimas....
P.S. As niekada nepazeidinejau ir nepazeidinesiu istatymu, bet tikrai suprantu kartais ant saligatviu pastatytus automobilius ir balius uz sienos. Taip jau yra, kad ne visi turime nuosavus namus ir garazus, todel turime buti vieni kietiems tolerantiski, nes nezinia kada patys atsidursime tokioje situacijoje - nebus vietos automobiliui, ar teks paciam svesti gimtadieni...
Šitaip diskutuoti galime iki pamėlynavimo. Tik esmės tai nepakeis.
Pamąstymui. Tuo metu, kai tavo ar atvažiavusių draugų trumpam ant šaligatvio paliktas automobilis, namo grįžta sakykime mamytė - su vaikišku vėžimu, krepšiais iš parduotuvės. Ir negali praeiti šaligatviu dėl to trumpam palikto automobilio. Ką siūlote jai daryti? Varyti per purvus, tempiant iš paskos vaiką ir krepšius? Apeiti tą trumpam paliktą automobilį išeinant į kelią, rizikuojant pakliūti po ratais ar tiesiog būti aptaškytai? Brautis su viskuo tarp kitų automobilių ir besibraunant savo drabužiais nuvalyti juų šonus? Ar tiesiog palaukti kelias valandas toje pačioje vietoje, kol tas trumpam paliktas automobilis pasišalins iš neleistinos vietos?
Antras dalykas. Kaip jaustis visiems, kai ateis laikas už mūsų visų pinigus atstatyti sulaužytus šaligatvius, nes jie nėra pritaikyti automobiliams statyti ir ir ta diena tikrai ateis?